Ekspozicija

Ekspozicija – „Nuo būgno iki debesies. Istorija, kurią galima paliesti…“

Seniausi žinių perdavimo būdai

   Nuo seniausių laikų įvairių tautų gentys turėjo poreikį dalintis informacija per atstumą. Dažniausiai ją perduodavo švilpimu, gongų, varpų gausmu, būgnų garsais, laužų šviesa, dūmais, atspindėtais saulės spinduliais, siųsdami pasiuntinius ir žvalgus.

  Mūsų protėviai, pasirodžius priešui, ant kalvų ar piliakalnių viršūnių uždegdavo laužus.  Toks ugnies signalų „telegrafas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais veikė tarp Vilniaus ir Trakų pilių.

    Perduoti informacijai persai ir romėnai naudojo pašto karvelius. Ypatingais šios paukščių rūšies sugebėjimais naudojosi valstybinės institucijos, didikai ar pavieniai asmenys. 19 a. pabaigoje buvo įkurtas pirmasis kariuomenės pašto karvelių paštas Vokietijoje. Daug pašto karvelių įsigijo Italija, kuri valdė kolonijas Afrikoje, todėl dažnai reikėdavo siųsti pranešimus. Bėgant amžiams pašto karvelius pamažu išstūmė sparčiai tobulėjanti telekomunikacijų ir transporto sistema.

Trumpai apie telefono istoriją

    Kasinėdami vienų rūmų griuvėsius Peru, archeologai aptiko keistą daiktą, galintį būti telefono pirmtaku. Tai buvo du indai, sujungti lynu („virvės telefonas“).

    Maždaug prieš 160 metų buvo sukurtas sudėtingas techninis įrenginys – telegrafas, paverčiantis simbolius elektromagnetiniais impulsais ir perduodantis juos per atstumą ryšių kanalais.  Juo pirmoji telegrama Lietuvoje (iš Vilniaus į Peterburgą) buvo pasiųsta 1859 m.

    Telefonas atsirado kaip telegrafo tobulinimo rezultatas. Tobulinant telegrafą kilo idėja, kaip laidais perduoti balsą ir taip suteikti galimybę žmonėms kalbėtis dideliais atstumais. Telefono išradimas priskiriamas Aleksandrui Grechemui Belui (1876). Europoje pirmoji telefono linija nutiesta 1877 m. Berlyne. 1896 m. kovo mėn. telefono stotis pradėjo veikti Vilniuje. 1935 m. buvo paleista 3000 numerių automatinė telefonų stotis Klaipėdoje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo 26 tūkst. telefonų abonentų. 1945m. buvo pradėti naudoti pirmieji mobilieji radijo telefonai, o 1973  m. Martinas Kuperis pristatė pirmąjį  mobilųjį telefoną „Motorola DynaTAC“(1G), kuris svėrė vieną kilogramą, o jo baterija leido tęsti pokalbį apie pusvalandį. 1983 m. atsirado pirmieji mobilieji telefonai, turintys skambinimo ir susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis funkciją.

    Ar kada galėjome pagalvoti, kad mobilieji telefonai taps šiuolaikinio žmogaus gyvenimo palydovais, neatsiejama gyvenimo dalimi?  Visai neseniai mūsų seneliai fantazuodavo, kad  telefonu galės ne tik kalbėti, bet ir matyti  vaizdus. Dabar tai realybė. Šiuolaikiniai mobilieji telefonai mums atstoja kompiuterį, muzikos grotuvą, fotoaparatą ar vaizdo kamerą. Mobilusis telefonas – populiariausia šių laikų bendravimo socialiniuose tinkluose priemonė. Kasdien mobiliuoju telefonu rašome žinutes, balso pranešimą, siunčiame ir piešiame emocijas, pasidalijame dienos istorija. Taip pat naudojamės VoIP sistema (balso signalų perdavimas internetu), naujos kartos nuolat atnaujinama telefonijos technologija, „debesų telefonija“, galinčia pasiūlyti vis didesnes galimybes. Šiandien realiu laiku galime bendrauti su giminaičiais, draugais, kolegomis, reikiamais žmonėmis, esančiais bet  kurioje pasaulio šalyje. Šias kokybiškas paslaugas sėkmingai kuria ir teikia Letuvoje tarptautinio ryšio kompanija DIDWW. Jos sukurtos telefonijos technologijos padeda spręsti augančius šiuolaikinio žmogaus komunikavimo poreikius. DIDWW sėkmingai prognozuoja modernių technologijų  plėtrą bei kuria produktus  ateičiai.